2024 m. pabaigoje Lietuvos banko oficialiųjų tarptautinių atsargų (OTA) vertė siekė 7153 mln. eurų. 2015 m. sausio 1 d. Lietuvai tapus euro zonos nare, OTA sudaro reikalavimai ne euro zonos rezidentams konvertuojamosiomis valiutomis (išskyrus eurą), piniginis auksas, specialiosios skolinimosi teisės ir atsargų pozicija Tarptautiniame valiutos fonde (TVF). Atkreipiame dėmesį, kad OTA nėra Lietuvos bankui valdyti perduotos valstybės lėšos – tai yra turtas, kuris finansuotas Lietuvos banko įsipareigojimais ir kapitalu.
Istoriškai OTA susiformavo iki euro įvedimo. Pagal Lito patikimumo įstatymą, Lietuvos banko išleisti į apyvartą litai turėjo būti visiškai padengti oficialiosiomis tarptautinėmis atsargomis, todėl Lietuvos bankas litus leido į apyvartą supirkdamas bazinę valiutą (kuri nuo 2002 m. buvo euras). 2015 m. įvedant Lietuvoje eurą, esminė Lietuvos banko išleistų į apyvartą litų dalis buvo iškeista į eurus ir tapo Lietuvos banko įsipareigojimais eurais, kuriuos turto pusėje atitiko OTA ir finansinis turtas eurais (mažos dalies grynųjų litų gyventojai neiškeitė į eurus, bet ir jie lieka Lietuvos banko įsipareigojimais, kuriuos dengia OTA).
Kam Lietuvos bankui reikalingos OTA įsivedus eurą?
Po euro įvedimo Lietuvoje 2015 m., Lietuvos banko OTA buvo sumažėjusios iki 1-2 mlrd. Eur, nes įvedus eurą, investicijos į eurais denominuotą turtą nebegalėjo būti priskirtos užsienio atsargoms. Vykdydamas savo veiklą, ir siekdamas suvaldyti kylančias rizikas (finansines ir geopolitines), Lietuvos bankas pradėjo nuosekliai formuoti OTA portfelį, kuris ir prieš euro įvedimą, ir dabar yra investuojamas vadovaujantis pirmiausia likvidumo, saugumo, pelningumo ir tvarumo principais. Užsienio atsargos investuojamos skaidriose, reguliuojamose, didelėse ir likvidžiose finansų rinkose, kuriose sklandžiai ir efektyviai gali būti atliekamos užsienio atsargų valdymo operacijos.
Pakankamas OTA lygis yra būtinas ir tam, kad būtų užtikrintas centrinio banko nepriklausomumas. Tai yra įprastas reikalavimas modernioje ekonomikoje, įtvirtintas Europos Sąjungos sutartyje (130 straipsnis), kurią pasirašė ir Lietuva. Išlaikyti centrinio banko nepriklausomumą reikalauja ir ECBS statutas (Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto III skyriaus 7 straipsnis). Lietuvos banko veikla turi būti finansuojama iš šaltinių, kurie nemažintų banko nepriklausomumo – tam centriniai bankai įprastai naudoja pajamas iš užsienio atsargų investavimo.
Kodėl Lietuvos bankas negali finansuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės tiesiogiai?
Europos Sąjungos Sutarties 123 straipsnis nustato piniginio finansavimo draudimą, tai yra draudžia Lietuvos bankui skolinti pinigus ar leisti lėšų pereikvojimą Lietuvos banke turimose sąskaitose Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kitoms Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms ar įmonėms. Taip pat Lietuvos bankui draudžiama tiesiogiai pirkti iš jų skolos priemones. Tačiau šios Europos Sąjungos Sutarties nuostatos nedraudžia Lietuvos bankui įsigyti minėtų skolos priemonių antrinėje rinkoje tam tikromis sąlygomis, nustatančiomis, kad tokie skolos priemonių pirkimai nebūtų naudojami kaip minėtų draudimų išvengimo galimybė.
Lietuvos banko įstatymo 1 straipsnis nustato, kad Lietuvos bankas savo veiklą vykdo tiek, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos ir Europos Centrinio banko teisės aktams. Lietuvos banko turtas jam priklauso nuosavybės teise. Savo turtą Lietuvos bankas valdo, naudoja ir juo disponuoja pagal Europos Sąjungos teisės aktus ir Lietuvos banko įstatymą.
Bet koks Lietuvos banko turto, įskaitant užsienio atsargas, suteikimas, ar lėšų tiesioginis skolinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kitoms Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms ar valstybei priklausančioms įmonėms nesilaikant Europos Sąjungos ir Europos Centrinio Banko teisės aktais nustatytų reikalavimų būtų laikomas Europos Sąjungos Sutarties 123 straipsnio pažeidimu.
Kokią naudą gauna Lietuvos Respublika iš Lietuvos Banko?
Lietuvos bankas prisideda prie finansinės valstybės gerovės.
Iš viso per savo šiuolaikinio gyvavimo istoriją, Lietuvos bankas į valstybės biudžetą jau yra pervedęs 591 mln. eurų, o per pastaruosius 5 metus – 65 mln. eurų (2024 metų pervedimo dydis bus nustatytas užbaigus Lietuvos banko finansinę atskaitomybę).
Už Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos laikomas lėšas Lietuvos banke, per pastaruosius 2 metus yra sumokėta apie 260 mln. eurų. Lietuvos bankas yra nustatęs didžiausias galimas palūkanas pagal Eurosistemos taisykles už Finansų ministerijos lėšas Lietuvos banke.
Lietuvos bankas kartu su ECB, vykdydamas pinigų politiką, yra įsigijęs daugiau nei 8 mlrd eurų vertės Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (įskaitant kitų viešojo sektoriaus subjektų skolos vertybinius popierius).
