Visi mes tam tikru momentu patiriame akimirkų, kai jaučiamės atitrūkę nuo savo emocijų, savęs ar net visų aplinkinių. Tai universali patirtis, tačiau dažnai nesuprantama. Visuomenė linkusi žiūrėti į tuos, kurie demonstruoja emocijas, kaip jautrius arba kartais „per daug“. Iš tikrųjų daugelis žmonių yra atitrūkę nuo savo jausmų, o tie, kurie demonstruoja emocijas, gali būti sveikesni.
Atsijungęs jausmas gali jaustis taip, lyg plūduriuoji per gyvenimą, ir viskas šiek tiek krenta, tarsi žiūrėtum iš išorės, žvelgtum į vidų. Tai lėtas deginimas ir kažko trūksta. Kurį laiką aš atsijungiau nuo savo jausmų, nes tai buvo mano būdas išvengti visų įtemptų ir traumuojančių išgyvenimų, kurie mane užvaldo kasdien. Kuo daugiau vengiau, tuo labiau jaučiau kitus neigiamus savo kūno atsakymus, tokius kaip nerimas, depresija ir atsijungimas. Nepamirškite, kad jausmas, kad nėra ryšio, yra bendra patirtis; tu ne vienas.
Jaustis atskirtam nuo emocijų gali būti nerimą kelianti patirtis, tačiau tai jūsų kūno būdas signalizuoti, kad kažkas giliai viduje reikalauja dėmesio.
Užuot jautę visą spektrą emocijų, tokių kaip džiaugsmas, liūdesys, pyktis ar susijaudinimas, jūs nejaučiate daug – tarsi viskas būtų viena. Galite jaustis taip, tarsi nedalyvautumėte savo gyvenime, nors ir pasirodytumėte. Dirbate autopilotu ir išgyvenate visus judesius iš tikrųjų neįsitraukdami į savo patirtį ar emocijas.
Kodėl jaučiamės atskirti?
Mūsų apsauginiai mechanizmai įsijungia, kai mūsų sistemos yra perkrautos. Štai kelios priežastys, dėl kurių galima atsijungti:
- Emocinis perpildymas: Norėdami susidoroti su stipriomis emocijomis, galime iškreipti save nuo jų intensyvumo, siekdami išsaugoti save.
- Perdegimas: Dėl lėtinio streso galite jaustis emociškai ir fiziškai išsekę taip, kad net nebesidžiaugiate tuo, ką anksčiau mėgote.
- Buvusi trauma: Emocinis atsiribojimas apsaugo protą nuo skausmo ar baimės, susijusios su praeities patirtimi.
- Visuomenės spaudimas: Tokie jausmai kaip baimė, liūdesys ar pažeidžiamumas dažnai apibūdinami kaip silpnumo požymiai, sukeliantys nesveiką įprotį slopinti emocijas, kad tilptų. Šis spaudimas gali kilti iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, šeimos, draugų ar žiniasklaidos atstovų „stiprių“ asmenų. .
- Konflikto vengimas: Atsijungimo jausmas yra saugesnė alternatyva, kai emocijos sukelia konfliktą ar vidinę sumaištį. Tačiau šis vengimas laikui bėgant tik pagilina emocinę atskirtį.
Ženklai, kad jaučiatės atsijungę
Štai į ką reikia atkreipti dėmesį, jei nesate tikri, ar jaučiatės atitrūkę nuo savo jausmų, tikrojo savęs ar aplinkinių:
- Negali atpažinti emocijų: Kai jūsų klausia, kaip jaučiatės, dažniausiai atsakoma: „Man viskas gerai“, „Man viskas gerai“ arba „nežinau“, pabrėžiant kovą su nuliu to, ką jie jaučia.
- Emocinis tirpimas: Reakcijos atrodo nuobodžios, o jausmai nėra tokie intensyvūs, kaip kadaise.
- Vengti emocijų: Ar vengiate situacijų ar pokalbių, kad nesijaustumėte sumišę? Ar pirmenybė teikiama išsiblaškymui, o ne iš tikrųjų problemos sprendimui? Jei taip, galbūt atsiribojate nuo savo jausmų.
- Jaučiasi sunku priimti sprendimus: Emocinis pasirengimas yra labai svarbus priimant sprendimus, tačiau kai jaučiatės atitrūkę nuo emocijų, galite jaustis netikri arba neapsisprendę dėl to, ko norite. Pasitikėti savo nuojauta yra iššūkis.
- Jaučiasi nutolęs nuo kitų: Bendravimas su kitais prarado patrauklumą, o bendravimas su artimaisiais tapo sudėtingesnis.
- Laiko užpildymas užduotimis: Užduotys gali patogiai atitraukti dėmesį nuo nuoširdaus elgesio su emocijomis. Nuolatinis užsiėmimas ar per didelis produktyvumas gali būti atskirties požymis.
Atjungimas gali atrodyti kaip trumpalaikis sprendimas užgesinti emocijų antplūdį, tačiau ilgalaikės pasekmės gali būti daug sudėtingesnės. Tai gali būti padidėjęs stresas, įtempti santykiai ir sumažėjęs savęs jausmas.
Ar yra kokių nors šalutinių poveikių, susijusių su atjungimo jausmu?
Nepageidaujamas poveikis gali atsirasti išlaikant atstumą nuo emocijų. Jūs galite jausti įtemptus santykius ir didesnę vienišumą net tada, kai esate šalia kitų, nes negalėsite giliai užmegzti ryšių. Negalėdami bendrauti su savo emocijomis, galite susilpnėti empatija kitiems, kurių supratimas ar gebėjimas teikti paramą yra ribotas.
Streso valdymas tampa sudėtingesnis, nes tokie dalykai kaip depresija ir nerimas prisideda prie psichinės kovos dėl laikui bėgant susikaupusių nepripažintų emocijų. Nekontroliuojamas stresas gali sukelti lėtinį nuovargį ir širdies ligas (APA).
Emocijų reguliavimas tampa vis sudėtingesnis, o viename gale galite pamatyti daugiau emocijų protrūkių, o kitame – sustingimą. Sprendimų priėmimas, kūrybiškumas, aistra ir savigarba yra sunkiau pasiekiami.
Kodėl svarbu bendrauti su emocijomis?
Emocijos yra galinga mūsų žmonijos funkcija. Tai yra vidiniai signalai, padedantys apdoroti aplinką ir reaguoti į ją. Jie gali paskatinti mus veikti, vadovauti sprendimams, padėti mums atsižvelgti į mūsų poreikius ir norus, naršyti mūsų socialiniame pasaulyje ir apsaugoti mus nuo žalos. Jie rodo, kiek mes išaugome per savo keliones.
Susiedami su savo jausmais, mes ne tik valdome stresą ir ugdome savimonę, bet ir leidžiamės į savęs atradimo kelionę. Galime reguliuoti save ir geriau reaguoti į iššūkius. Emocijos gali sustiprinti santykius ir sustiprinti mūsų psichinę sveikatą. Jie susieja mus su mūsų vertybėmis ir aistromis, kad suformuotų mūsų tikrąjį save. Gyvenimas gali tapti prasmingesnis ir sąmoningesnis, kai priimame visus savo jausmus, o tai leidžia giliau suprasti save ir savo augimo potencialą.
Kaip vėl prisijungti, kai jaučiatės atitrūkę
Taigi, kaip ištaisyti patirtį, kurią galbūt jautėte ilgą laiką?
1. Atspindėti Savirefleksija, nesvarbu, ar tai būtų dienoraščio rašymas, meditacija ar sėdėjimas su mintimis, gali padėti tyrinėti emocijas ir palaipsniui susijungti su jais.
2. Pavadinkite jį, kad sutramdytumėte: Lengva ir patogu net pagalvoti, kad tai, ką jaučiate, yra tik įprasta kasdienė gyvenimo dalis, dėl kurios nereikia to įvardyti. Kai įvardini savo jausmus, lengviau atpažinti ir atkurti emocinį ryšį. Ar esate sunerimęs, nusivylęs ar patenkintas? Atpažinti tai nereiškia, kad turite jaustis priblokšti. Tai tiesiog reiškia, kad jūs tai stebite.
3. Praktikuokite sąmoningumą: Gilus kvėpavimas arba susitelkimas į fizinius pojūčius gali padėti rasti emocinį centrą ir nusistatyti iš naujo.
4. Apimkite visas emocijas: Savo jausmų (net ir nepatogių ar sunkių) priėmimas padės sugriauti visas kliūtis, trukdančias užmegzti ryšį su tikruoju savimi.
5. Pasikalbėkite su žmogumi, kuriuo pasitikite: Savo jausmų išreiškimas patikimam draugui, šeimos nariui ar terapeutui gali suteikti aiškumo ir padėti įveikti emocinę atotrūkį.
6. Vėl užsiimkite malonia veikla: Prisiminkite, kas anksčiau jus motyvavo, teikė energijos ir teikė džiaugsmo? Atlikite šiuos veiksmus, kad paskatintumėte ir atgaivintumėte savo emocijas. Kuo daugiau būsite patenkinti, tuo atviresnis būsite savo jausmams.
Išvada
Jaučiamas atskirties jausmas mūsų gyvenime yra įprastas dalykas, tačiau jis neturi mūsų apibrėžti. Veiksmų, skirtų atkurti ryšį su savo tikruoju aš, naudojimas gali turėti didelės įtakos mūsų bendrai gerovei. Susigrąžinkite emocinį gyvybingumą, kuris gyvenimą įprasmina.
Ar kada nors jautėtės atsiribojęs?
Prašome parašyti mums komentarą žemiau. Galbūt jus sudomins mūsų straipsnis apie nerimo sutramdymą ir auklėjimą traumuojant.
Atsakomybės apribojimas: visas šios svetainės turinys ir informacija, įskaitant mūsų receptus ir tinklaraščio straipsnius, yra tik informaciniais ir švietimo tikslais ir nėra medicininė, psichologinė ar sveikatos konsultacija (dėl to visada kreipkitės pagalbos į šiose srityse dirbančius specialistus). Negarantuojame, kad čia pateiktoje informacijoje nėra klaidų ar praleidimų, nors darome viską, kad pateiktume informaciją, pagrįstą tyrimais.
